- liustė
- ×liùstė sf. (2) žr. liustas: 1. Ne iš liustės žmogus teip daro Lnkv. Mama išvažiuos į Sedą, vat būs liùstė KlvrŽ. 2. Liustę kelti BzF137. 3. Po liustele (valioje) vaikščiojau, žalią rūtą nešiojau LTR(Brš). 4. Apie tą zoslaną eina ir eina [vaikas], kad užeina liùstė vaikščiot Rz.
Dictionary of the Lithuanian Language.